Saulės vitamino poreikis

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių pradeda skųstis bendru nuovargiu, bloga nuotaika, stipėjančiais, dažnėjančiais galvos skausmais. Paaugliams paūmėja mieguistumas, prakaitavimas, bendras silpnumas. Vaikai darosi irzlesni,dar labiau suprastėja apetitas. Tada sunerimę bėgame į gydymo įstaigas pas savo šeimos gydytojus, ieškodami ligų. Atlikus pagrindinius tyrimus, deja, tenka daugumai nusivilti, nes rimtos priežasties nėra, o esamų problemų kaltininkas neaiškus. Tuomet kaltiname gydytoją, kad mūsų nesiunčia kažkur toliau tirtis pas specialistus. Tačiau turiu Jus pradžiuginti... Puikiausiai išsigydyti galime mes patys. Dažniausia priežastis tokių simptomų – vitamino D stoka. Dar kitaip šis vitaminas vadinamas saulės vitaminu. Kadangi istoriškai ar genetiškai nulemta mums gyventi būtent šitoje geografinėje platumoje, kur saulės matome tikrai labai mažai, tad peršasi vienintelė mintis, kad privalome papildomai savo organizmą praturtinti vitaminu D. 

Pagrindiniai vitamino D šaltiniai yra saulė, maistas ir maisto papildai. Organizmui svarbus dviejų tipų vitaminas D – ergokalciferolis ( vitaminas D2 ) ir cholekalciferolis ( vitaminas D3). Pirmąjį gauname su augalinės kilmės maistu, o antrąjį – su gyvulinės kilmės maistu. Daugiausia šio vitamino randama laukinėje lašišoje, sardinėse, tune, menkėje, Shiitake grybuose, kiaušinio trynyje, svieste ir sūryje. Mūsų organizmui tinkamos abi vitamino formos, tik D2 vitaminas silpniau įsisavinamas ir greičiau pašalinamas iš kraujotakos. Jis labiau priimtinas vegetarams. D3 vitamino forma yra dažniausiai vartojama, nes jo veikimo trukmė yra ilgesnė bei lengviau pasisavinamas mūsų organizme.

Kas gi vyksta mūsų organizmuose su tuo vitaminu D? Šildantis saulutėje, mūsų odoje pradeda gamintis previtaminas D ( tai pati pirmoji pradinė vitamino D forma ), kuris toliau sintetinamas į vitaminą D3 ir galiausiai į vitaminą D. Toliau jis patenka į mūsų kraujotaką, kurios dėka visi organai bei organizmo sistemos gauna reikiamą vitamino D naudą. Labai svarbu paminėti, kad su kraujyje cirkuliuojančio vitamino D koncentracija labai glaudžiai susijusi mikroelemento kalcio koncentracija. Kai mūsuose ima trūkti saulės vitamino, suaktyvinamas parathormonas, kuris pradeda reikalauti kraujyje kalcio. Būtent iš šio mikroelemento priverstiniu būdu pradedamas sintetinti vitaminas D. Ką daro mūsų organizmas tokiu atveju? Iš mūsų kaulų prasideda kalcio siurbimas. O kas tada vyksta? Vyresnio amžiaus žmonėms atsiranda spontaniniai kaulų lūžiai, kaulų minkštėjimas, vadinamoji osteoporozė. Vaikai pradeda skųstis kojyčių skausmu, bendru nuovargiu, silpnumu. Paaugliams paūmėja galvos skausmai, nugaros skausmai, kraujospūdžio pokyčiai. Šis vitaminas ypatingai reikalingas bei būtinas nėščiosioms bei maitinančioms mamoms, nes saulės vitamino trūkumas nėštumo metu atsiliepia būsimam kūdikėliui. Tokie naujagimiai gimsta mažo gimimo svorio, su tam tikrais kaulėjimo sutrikimais, galimomis infekcijomis bei kitomis patologijomis. Mamos piene vitamino D būna labai nedaug - tik 40IU/1 litre. O jei pačiai mamai jo trūksta, tai su pienu kūdikis galima sakyti, kad visai negauna.

Kaip minėjau, pagrindiniai vitamino D šaltiniai yra saulė, maistas ir maisto papildai. Būtina pabrėžti bei įsidėmėti, kad saulėje mes privalome būti ne mažiau 15-20 minučių, kad būtų pradėtas natūraliai sintetinti vitaminas D. Tačiau nepakanka tik saulės spindulių kutenimo į veidą ir rankas. Norint gauti vien tik natūraliai mūsų organizme pagaminto vitamino D, turime saulės voniomis lepintis kasdien ir taip, kad kuo daugiau mūsų kūno būtų neuždengta, t. y. Trumpomis rankovėmis bei su šortais. Kuo didesnis odos plotas gauna saulės, tuo stipresnė vitamino D sintezė. Iškart klausite – o ką daryti vasarą? Vasarą saulyte lepinkimės saugiomis valandomis – ryte iki 11 val ir po pietų nuo 16 val, kada saulės spindulių aštrumas jau kiek sumažėjęs. Be to, pasidžiaugę saulyte maždaug 15-20 minučių galime išsitepti apsauginiais kremais. Bet tokios saulės vonios reikalingos kasdien ir reguliariai. Kadangi daugumai mūsų, tai neįmanoma misija, privalome organizmui pasiūlyti sintetiniu būdu išgautą vitaminą D. Greta mūsų užimtumo, galime išskirti dar keletą priežasčių, neleidžiančių organizmui gauti pakankamo kiekio natūralaus saulės vitamino. Tai labai dažnas mūsų kremų nuo saulės naudojimas, genetiškai tamsesnė odos spalva, vyresnis amžius ir kaip minėjau, aukštesnė geografinė platuma bei sezoniškumas.

Su maistu vitamino D gauname tikrai labai mažai, nes mūsų regione žuvis nėra labai sveikai užauginta ir retas, kuris mūsų valgo šviežią žuvį. Pieno ar kitų produktų turėtume suvalgyti tikrai įspūdingą kiekį, kad su juo gautume mums reikiamą saulės vitamino kiekį. Tad belieka vienintelė išeitis bei pagalba – sintetiniu būdu gaunamas vitaminas D. Tikslią kiekvienam asmeniškai reikalingą dozę gali nusakyti tik šeimos gydytojas, pirmiausia atlikęs vitamino D tyrimą. Tai labai paprastas kraujo tyrimas, imamas iš venos. Jo rezultatas pasakys apie mūsų esamo vitamino D kiekį bei poreikį. Profilaktinė dozė skiriama priklausomai nuo amžiaus bei organizmo poreikio. Visiems mūsų geografinės platumos naujagimiams jau nuo 2-3 gyvenimo savaitės pradedamas skirti vitaminas D kasdien po 400-800 TV. Nuo antrų gyvenimo metų visiems vaikams bei suaugusiems rekomenduojama vartoti vitaminą D kasdien po 800-1000 TV nuo spalio iki balandžio mėnesio. Žmonėms, vyresniems nei 65 metai, saulės vitaminą būtina gerti pastoviai, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes. Taip pat svarbu pabrėžti, kad paauglystės periodu, taip pat rekomenduojamos padidintos vitamino D dozės, nes maždaug nuo 13-14 metų vaikams pradeda labai intensyviai formuotis kaulinis audinys, kurio metu reikalingos didelės kalcio sąnaudos. Šiuo amžiaus periodu trūkstant vitamino D, su maistu gaunamas kalcis yra sunaudojamas ne pagal paskirtį. To pasekmė - kaulų ardymas arba netinkamas kaulinio audinio formavimasis.

Jei pabėgus dienai, kyla mintis – ar šiandien gėriau vitaminą D, tai nieko baisaus. Tą dieną vitamino jau nebegerkite, o sekančią dieną suvartokite Jums reikalingą profilaktinę dozę. Visada yra geriau trūkumas nei perteklius. Trūkumą labai lengvai atstatysime padidindami kuriam laikui geriamo papildo kiekį, o pertekliaus iš organizmo taip paprastai nepašalinsime. Vitaminas D kaupiasi riebaluose ir iš organizmo pasišalina tik kelių savaičių bėgyje, ilgą laiką sukeldamas kalcio koncentracijos padidėjimą. Pastarojo mikroelemento perteklius skatina akmenų formavimąsi inkstuose bei kitus organizmo sutrikimus. Todėl labai svarbu tinkama profilaktinė dozė kūdikiams, nes perdozavimo tikimybė yra didelė. Labai dažnai tenka išgirsti, kad žmonės vartoja vitamino D geriamas ampules. Sugėrus šio vitamino skystos formos pavidalu, organizmas per 3-4 dienas pilnai įsisavina šio saulės vitamino gautą dozę ir tuo pačiu gauna beveik pusės metų vitamino D kiekį. Tai neblogas variantas skubantiems, užmirštantiems ar keliaujantiems, deja, ne visiems tinkamas. Yra žmonių, kurių organizmas nemoka sintetinti vandeniniu pagrindu pagaminto vitamino D ir tokiu atveju, visas vitaminas nusėda kepenyse, taip jas pažeisdamas, išbalansuodamas kalcio sintezę, kas įtakoja inkstų akmenų formavimąsi, kaulio audinio pažeidimus. Vitaminas D ampulėmis labiau tinkamas paaugliams ir suaugusiems, bet prieš tai svarbu išsitirti kepenų būklę bei vitamino koncentraciją.

Taigi, retkarčiais įsiklausius į savo organizmo poreikius tereikia labai nedaug, kad galėtume jaustis gerai. Siūlau kasdien į burną įmesti žirniuką ar lašiuką saulės. ☺