2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

Pirmoji pagalba viduriuojančiam ir vemiančiam vaikui

Ką daryti, jei vaikas pradėjo "viduriuoti" (skystai tuštintis)?













 
Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per parą. Išmatos gali būti ir košelės konsistencijos, tačiau su gleivėmis ar kraujo priemaišomis, rūgštaus kvapo. 



Dažniausia viduriavimo priežastis:
  1.   infekcija, kurią sukelia įvairūs mikroorganizma:
  •  virusai ( rotovirusai, norovirusai, adenovirusai, enterovirusai ir kt.), 
  • bakterijos ( dažniausia E.Coli )
  •  parazitai ( pirmuonys, helmintai )    
      2. apsinuodijimas maistu
      3. neinfekcinės kilmės viduriavimas ( sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis - Krono liga, opiniu kolitu, esant malabsorbcijai (sergant celiakija), taip pat kitoms retoms būklėms ).

Bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniausiai sergama vasarą, o virusinėmis - žiemą. Tuštinimąsi skystomis išmatomis gali sukelti ir antibiotikų vartojimas dėl jų poveikio į normaliąją žarnyno mikroflorą. Viduriavimą gali sukelti ir užterštame geriamajame vandenyje esantys mikroorganizmai, tačiau Lietuvoje tai retai pasitaiko.
 


Infekcinės kilmės viduriavimas dažniausiai tęsiasi 3-5 dienas, kartais ir ilgiau. Dažnai viduriavimas tęsiasi keletą dienų po to, kai išnyksta vėmimas. Vaikas gali tuštintis skystomis išmatomis dar kurį laiką po viduriavimo (net iki savaitės). Vėmimas ir viduriavimas gali sukelti dehidrataciją - skysčių netekimą. Ji gali būti lengvo laipsnio:
  • vargina troškulys;
  • džiūsta burna, liežuvis;
  • vaikas mažai šlapinasi.
 Tačiau netenkant daug skysčių gali išsivystyti ir vidutinio ar sunkaus laipsnio dehidratacija, kuriai būdinga:
  •  sausa burna, 
  • ašarų nebuvimas, 
  • vaikas nesišlapina, 
  • šaltos rankos ir pėdos, 
  • dažnas kvėpavimas, 
  • sąmonės sutrikimai (vangumas, mieguistumas). 
Jei pastebėjote sunkios dehidratacijos požymių būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kuomet kreiptis į gydytoją?
Daugumai vaikų viduriavimas būna nesunkus ir praeina per keletą dienų, taigi gydytojo pagalbos nereikia. Svarbu užtikrinti, kad vaikas gausiai gertų skysčių. Tačiau, reikėtų kreiptis į gydytoją jeigu yra šios situacijos:
  • Jūsų mažylis yra jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus
  • Jeigu Jūsų vaikas serga kitomis lėtinėmis ligomis (širdies, inkstų sutrikimai, diabetas, gimė neišnešiotas)
  • Jeigu Jūsų vaikelis karščiuoja
  • Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymių (ypatingai sunkios dehidratacijos požymių)
  • Jeigu Jūsų mažylis yra mieguistas, vangus
  • Esant stipriam vėmimui ir viduriavimui
  • Jeigu išmatose ar vėmaluose pastebėjote kraujo priemaišą
  • Jeigu Jūsų vaikui itin skauda pilvuką
  • Jeigu Jūsų mažylio sveikata blogėja.
Viduriuojančiam vaikui būtina atstatyti netektų skysčių kiekį. Per didelis ir staigus skysčių bei mikroelementų netekimas, gali būti labai pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Todėl BŪTINA TĖVŲ slauga. Paprastai, vieni tėvai vaiko vėmimo ar viduriavimo visai nesureikšmina ir tokiu būdu vaikas gali greitai netekti skysčių bei taip pasiekti kritinę būklę, o kiti tėvai, tik porą kartų nusivėmus ar skystai pasituštinus vaikui, čiumpa vaiką į glėbį ir lekia į medicininę įstaigą su ta mintimi, kad gydytojas duos stebuklingų tablėčių, nuo kurių vaikas iš karto nustos sirgti. Šiuo atveju, galiu nuliūdinti, kad mes, medikai, nesame stebukladariai ir neturime stebuklingos lazdelės, su kuria pamosavus liga pabėga. Deja... gydytojas ligos pradžioje tik nusako ligos pobūdį, sunkumą ir paskiria reikiamą gydymą bei nusako vaiko slaugos ypatumus. O sergantį vaiką reikia SLAUGYTI TĖVAMS. Todėl... tėvai privalo skirti laiką tik sergančiam jų vaikučiui. Pradėjus vemti ir viduriuoti, paprastai vaikas būna dar pakankamai geros būklės, kad galėtų pats gerti skysčius. Todėl prisėdate šalia vaiko, rankoje turite puoduką paprasto virinto vandenuko ar arbatėlės ir vaikučiui kas keletą minučių siūlote po gurkšnelį skysčių. Paprastai atėję į kabinetą tėvai, aiškina, kad: " vaikas negeria". Šiuo atveju, mano nuomone, jau yra bloga slauga. Juk Jūs esate tėvai, kurie kasdien mato savo vaiką, žino jo norus bei įpročius, ir žinote ką Jūsų vaikas mėgsta labiau gerti - vandenį ar arbatą ir kokią. Tad ir siūlykite vaikui, tai ką jis mėgsta. O atėjus pas gydytoją į kabinetą, mes Jūsų vaiko nepriversime gerti skysčių. Juk mes nesame kokie tai pikti pabaisos ar pikti prižiūrėtojai, kaip kad mėgsta mumis medikais ar policininkais vaikus gasdinti. Jei vaikas negeria vandens, tai gal gers arbatą. Tada išrinkite tokią arbatą, kokią mėgsta Jūsų vaikutis. Jei vis tiek nepavyksta vaiko įkalbinti gerti, tada sugalvokite kokį nors žaidimą: Jūs geriate, vaikas geria, žaislas geria... Šiuo atveju jau turi žaisti Jūsų fantazija. Ligos pradžioje būtina "plauti organizmą" nuo toksinų. Kuo daugiau gersite, dažniau šlapinsitės ir greičiau organizmas valysis nuo toksinų. 


Vaistažolių mišiniai nuo viduriavimo
·         Juodoji arbata su cukrumi. Arbata atkurs skysčių pusiausvyrą, be to, ji turi sutraukiamųjų taninų, kurie padeda sumažinti žarnyno uždegimą ir slopina toksinų absorbciją. Cukrus pagerina natrio ir vandens pasisavinimą.
·         Aviečių lapų arbata. Joje daug mineralų, vitaminų.
·         Miškinės sidabražolės žolė, melisos lapai, pipirmėtės  lapai. 2 šaukšteliai mišinio užplikomi stikline vandens. Geriama po 2-3 stiklines per dieną. Tinka kai viduriuojama nestipriai. Atpalaiduoja spazmus.
·          1 stiklinę nesmulkintų ryžių užpilti 7 stiklinėmis vandens. Pavirinti, kol ryžiai suminkštės. Gautas nuoviras perkošiamas ir sugirdomas vaikui po 1/3 stiklinės, kas 2 val.
·         Muskato riešutą sutrinti ir sumaišyti su šviežiu pienu. Vaikui duoti po 1 arbat. šaukštelį šio mišinio.
·         Viduriuojantį vaiką girdyti citrinos sultimis, atskiestomis vandeniu. Gerti 3-5 kartus per dieną.
·         2 arbatinius  šaukštelius susmulkintos granato žievelės užpilti 1 stikline vandens. 15 min. pavirti ir vartoti po 1/2 arbatinio  šaukštelio, 15-20 min. prieš valgį.
·          0,5 stiklinės putino uogų užpilti 0,5 litro verdančio vandens. 8-10 min. pavirinti, perkošti, įdėti 3 valg. šaukštus medaus ir gerti po 100 ml* 4 kartus per dieną.
·         2 valg. šaukštus spanguolių lapų bei uogų užpilti 2 stiklinėmis karšto vandens. 10 min. pavirinti ant silpnos ugnies, atvėsinti, perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną.


Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui namuose

  • • Ligoniukui duoti kuo daugiau gerti, nors neretai jis atsisako tai daryti. Duoti po 5-10-15 ml ( po arbatinį šaukštelį ar valgomą šaukštą), tačiau dažnai - kas 15 min, saldinto natūralaus, mineralinio vandens arba bet kokio skysčio, svarbu, kad vaikas gertų. Daug gerti iš karto neduoti, kad neišvemtų. Nedidelis kieks nesukels vėmimo ir kartu išsaugos vaiko organizmą nuo dehidratacijos.
  • • Tiksliai užsirašyti, kiek vaikas išgėrė, kiek kartų vėmė, viduriavo. Visa tai pasakyti nuvykus į gydymo įstaigą, jei vaiko būklė blogėja.
  • • Jeigu mažylis žindomas, neatsižvelgiant į tai, kas sukėlė viduriavimą, žindymą būtina tęsti.
  • • Kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,6°C, duoti temperatūrą mažinančių vaistų.
  • • Duoti viduriavimą mažinančių vaistų Smecta. Vaistas pasižymi ypač stipriomis absorbcinėmis savybėmis. Būtent jų dėka Smecta sujungia ir pašalina iš organizmo viduriavimą sukėlusias toksines medžiagas. Šis vaistas geras ir tuo, kad nesutrikdo druskų, esančių skysčiuose, kurių yra skiriama ūminiam viduriavimui gydyti, įsiurbimo. Vaikui iki metų duokite gerti 1 pakelį (3 g), 1-2 metų vaikui - 1-2 pakelius, vyresniems - 2-3 pakelius per parą. Smecta pakelio turinį reikia sumaišyti su 50 ml vandens arba su pusiau skystu maistu (koše, kompotu, vaikiškais mišinukais ir pan.) ir išgerti per kelis kartus.
  • Mitybos patarimai viduriuojant:
         Maistas privalo būti verdamas vandenyje, sultinyje ar garuose. Gleivingos sriubos verdamos vandenyje ar liesos mėsos, paukštienos, žuvies sultinyje ( išskyrus kvietines, perlines, manų kruopų sriubas). Į sriubas galima pridėti pertrintos mėsos, virto kiaušinio baltymo, pjaustytų daržovių. Antram patiekalui mėsa turi būti virta vandenyje ar garuose. Vandenyje t.p. verdamos ryžių, avižų, grikių kruopų košės. Galima įdėti truputuką sviesto.
Patartina vengti riebaus, sūraus, kepto, saldaus, rūkyto, marinuoto, konservuoto maisto, t.p. maisto, turinčio daug skaidulinių medžiagų: šviežių daržovių ir vaisių ( kopūstų, obuolių, slyvų, rabarbarų ), rupios duonos, nes šie produktai laisvina vidurius. Vengti maisto produktų, skatinančių dujų susidarymą žarnose: vaisių ( žalių obuolių, kriaušių, slyvų, vynuogių ), daržovių ( pupelių, brokolių, ropių, žirnių, lęšių, kukurūzų, svogūnų, ridikėlių ), maisto su daug prieskonių ( pipirų, kario, česnako, acto, druskos). Rekomenduojama negerti labai karštų ar šaltų gėrimų.
Rekomenduojama valgyti nedideliais kiekiais, kramtyti lėtai, užverta burna, kad nepatektų oro, jei vargina dujų susidarymas, vidurių pūtimas. Patartina valgyti daugiau baltymo turinčio maisto: jogurto, sūrio, ryžių pudingo, virtų kiaušinių, želatinos, baltos duonos,skrebučių, mėsos ( jautienos, kiaulienos ), paukštienos ( vvištienos, kalakutienos ), žuvies ( jūros lydekos). Rekomenduojama išgerti po 8-10 stiklinių skysčių per dieną.
Viduriuojančiam vaikui nerekomenduojama duoti pieno produktų. Kūdikiami maitinami tuo pačiu mišiniu mažesnėmis porcijomis. Dažnai viduriuojantis vaikas nenori valgyti, todėl nereikia jo versti. Svarbu, kad jis gertų pakankamai daug skysčių.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą